Praėjusiame amžiuje pasaulį užvaldė įprastas vidaus degimo variklis – pradedant nuo pirmųjų eksperimentinių kilometrų aristokratijos sluoksniuose ir baigiant dabartiniais prieinamais ir patikimais „darbiniais arkliukais“. Deja, dėl išaugusio automobilių ir fosilinio kuro naudojimo buvo daroma žala mūsų aplinkai. Todėl 1993 m. Toyota išsikėlė naują uždavinį – sukurti aplinką tausojantį automobilį švariai ateičiai užtikrinti.
Po keturių metų pasirodė pirmasis Prius Hybrid.
Suprantama, benzininių ir dyzelinių automobilių pasaulyje novatoriškas benzinu ir elektra varomas Prius sukėlė tikrą sumaištį. Iki tol automobilių gamintojai ilgus dešimtmečius mėgino suderinti šiuos du energijos šaltinius, tačiau jų pastangos buvo bergždžios. Vis dėlto 1997 m. Toyota tapo pirmąja automobilių gamintoja, sėkmingai įveikusia daugelį inžinerinių iššūkių ir pristačiusia pirmąjį pasaulyje masinės gamybos hibridinį modelį Prius.
Novatoriškas pirmosios kartos Prius buvo išskirtinis modelis – nuolat tobulinama nauja formulė išliko ilgus metus. Kurti ekologiško automobilio išvaizdą buvo patikėta Kalifornijoje veikiančiai dizaino studijai. Charakteringomis Prius ypatybėmis tapo aukštas bagažinės profilis, arkos formos stogo linija, ryškūs šoniniai išlinkiai ir mažas pasipriešinimo koeficientas – 0,29.
Mažo sedano kėbulo apačioje buvo specialiai įrengta hibridinė sistema, kurią sudarė ekonomiškas VVT-i 1,5 l benzininis ir elektrinis varikliai. Šis komplektas buvo sujungtas su generatoriumi ir galingu nikelio metalo hidrido akumuliatoriumi, kompaktiškai įtaisytu už galinių sėdynių.
Hibridinėje Prius sistemoje buvo įdiegta daug sumanių kurą taupančių sprendimų – nuo pažangaus abiejų variklių galios srautų valdymo priklausomai nuo važiavimo sąlygų iki variklio išjungimo jam dirbant tuščiąja eiga. Tačiau pagrindinis Prius privalumas buvo regeneracinė stabdymo sistema: stabdymo metu susidariusi kinetinė energija, kuri įprastuose automobiliuose virstų nenaudinga šiluma, kaupiama ir paverčiama elektros energija akumuliatoriui įkrauti. Tai garsi „perdirbimo“ važiuojant technologija.
Šio automobilio vairavimas – unikali ir maloni patirtis. Važiuojant nedideliu greičiu, galima tyrinėti miesto gatves mėgaujantis elektrinio variklio teikiama ramybe. Didinant greitį, įsijungia benzininis variklis. Viskas vyksta paprastai ir intuityviai, kaip ir standartiniame automobilyje.
Eksploatacinės Prius savybės prilygo kitiems to meto benzinu varomiems automobiliams. Be to, daugeliu atvejų pirmosios kartos Prius kuro sąnaudų ir išskiriamo CO2 rodikliai buvo perpus mažesni nei planuota.
Salonas išsiskyrė futuristiniu stiliumi. Matuoklių blokas su greičio rodmenimis ir įspėjamaisiais indikatoriais dabar buvo įrengtas centre, kad būtų galima greitai ir lengvai peržiūrėti informaciją. Po juo esančiame LED galios matuoklio ekrane keleiviai galėjo matyti neprilygstamą hibridinės sistemos variklių energijos srautų kaitą.
To meto reklaminės antraštės skelbė, jog naujasis Prius yra „XXI amžiaus fosiliniu kuru varomų automobilių pirmtakas“. Tai buvo labai tikslus pastebėjimas. Eksportuoti Prius automobilius iš Japonijos pradėta 2000 m. Novatoriškas automobilis ypač sužavėjo aplinkosaugos srityje pažengusius amerikiečius, taip pat atkreipė daugelio garsių žmonių dėmesį.
Pasaulis nekantriai laukė, kaip Toyota patobulins šią radikalią koncepciją.
2003 m. išmušė naujojo modelio pasirodymo valanda. Pasaulis nekantriai laukė, kaip Toyota patobulins šią radikalią koncepciją. Inžinieriams tai buvo daug drąsos pareikalavęs iššūkis ir itin palanki galimybė pademonstruoti savo talentą. Aplinkosauga jau buvo tapusi neatsiejama Toyota veiklos dalis, todėl dabar reikėjo patobulinti Prius įvaizdį labiau orientuojantis į aplinkos taršos mažinimą, pagerinti dinamines savybes ir sumažinti kuro sąnaudas.
Tai buvo galima atlikti vieninteliu būdu – dizaino kūrimo darbus pradėti nuo švaraus lapo, pagrindinį vaidmenį paliekant pažangesnei antrosios kartos hibridinei sistemai su iš viso 530 naujų patentų.
Naujasis Prius ne tik pademonstravo Toyota kaip pasaulinės lyderės aplinkosaugos srityje meistriškumą. Jis buvo užkeltas ant pjedestalo dėl technologinių naujovių. Šiuo požiūriu jis išliko toks pat ir šiandien.
Su naujosios kartos Prius automobiliu pasaulyje pirmąkart pasirodė šios naujovės: pažangi automobilio statymo sistema (IPA), palengvinanti manevravimą statant automobilį, su vairu sujungta automobilio stabilumo kontrolės sistema (S-VSC) – pažangi saugos sistema, valdanti vairo stiprintuvą ir apsaugos nuo slydimo sistemas, taip pat elektrinis oro kondicionierius, kuris nenustoja veikęs, kai variklis išjungiamas jam dirbant tuščiąja eiga.
Salonas tapo erdvesnis – jame galėjo laisvai tilpti penkių asmenų šeima. Centre įrengtas platesnis matuoklių blokas. Dabar didelio futuristinio prietaisų skydelio dėmesio centru tapo spalvotas multimedijos sistemos ekranas. Visų komplektacijų modeliuose buvo gausu pažangios įrangos, kuri retai pasitaikydavo net aukščiausio lygio prabangiuose automobiliuose. Pastovaus greičio palaikymo sistema, aukščiausio lygio garso sistemos, palydovinės navigacijos ir laisvųjų rankų įranga bei galinio vaizdo monitorius vairuotojams teikė tikrą palaimą.
Per penkerius metus antrosios kartos Prius modeliai įgijo didelę paklausą, o mūsų hibridinė technologija užtikrintai įsitvirtino rinkoje. Atliktos pasaulinio masto klientų apklausos, tokios kaip JD Power, parodė, jog didėjant hibridinių automobilių prekybos rodikliams vairuotojai visame pasaulyje iš tiesų buvo patenkinti juos turėdami.
Pirmojo mėnesio užsakymai pranoko visus planus: prekybos apimtis pasiekė 180 000 vnt. (vietoj numatytų 10 000 vnt.), o dėl laukiančių pirkėjų gausos užsakymų vykdymo terminas nusitęsė iki septynių mėnesių.
2009 m. keliuose pasirodė trečiosios kartos Prius automobiliai. Pirmojo mėnesio užsakymai pranoko visus planus: prekybos apimtis pasiekė 180 000 vnt. (vietoj numatytų 10 000 vnt.), o dėl laukiančių pirkėjų gausos užsakymų vykdymo terminas nusitęsė iki septynių mėnesių. Naujasis automobilis sukėlė didelę žmonių susidomėjimo bangą. Teigiamai prekybos rezultatus paveikė ir tais pačiais metais vyriausybių pradėtos taikyti ekologiškų automobilių naudojimą skatinančios priemonės.
Bendras automobilio siluetas išliko toks pat. Grakščius antrosios kartos atstovo išlinkius pakeitė ryžtingą charakterį atspindinčios naujos ryškios linijos ir aštrūs kontūrai. Taip atrodantis perkamiausias pasaulyje hibridas pasitiko naująjį dešimtmetį.
Pažvelgus į Prius vidų, buvo akivaizdu, jog inžinieriai neužmigo ant laurų – peržiūrėtas, atnaujintas ir patobulintas kiekvienas automobilio aspektas. Siekiant užtikrinti mažesnes kuro sąnaudas važiuojant dideliu greičiu ir geresnį sukimo momentą mažų sūkių diapazone (didesnę traukos galią ir greitesnę reakciją), pritaikytas didesnės talpos (1,8 l) variklis, o dėl svorio ir vietos taupymo atnaujinta net 90 proc. hibridinės sistemos komponentų.
Vertėtų pažymėti, jog per palyginti trumpą 18 metų laikotarpį nuo pasirodymo rinkoje pradžios Prius paliko ryškų pėdsaką automobilių istorijoje. Tai vienas reikšmingesnių paskutiniojo šimtmečio automobilių. Ne kiekvienas patikėjo mūsų vizija, jog hibridai gali būti labai svarbūs ateities mobilumo raidai ir planetos gerovei, tačiau dabar Prius ir hibridinės technologijos reikšmė yra akivaizdi. Šis hibridinis automobilis padėjo tvirtą pamatą aplinkos neteršiančių transporto priemonių ateičiai.
Kiekvienąkart pasirodę naujos kartos Prius modeliai išsiskyrė vis mažesniais taršos rodikliais, didesne kuro ekonomija ir moderniomis novatoriškomis technologijomis. Tačiau užvis skvarbiausia tai, kad jie tapo ilgalaikiu malonaus vairavimo įkvėpimo šaltiniu.
Siekdami geriau Jus aptarnauti, savo interneto svetainėje naudojame slapukus. Jei su tuo sutinkate, galite toliau naudotis interneto svetaine kaip įprastai. Kitu atveju išsiaiškinkite, kaip pakeisti slapukų nustatymus čia.
Patvirtinkite savo parinktis, pažymėdami žymimąjį laukelį, jei su jomis sutinkate, arba atšaukite žymėjimą, jei su jomis nesutinkate:
Toyota 2018 m. Ženevos automobilių parodoje